COVID-19 test
Instagram Facebook
ivfriga@ivfriga.eu
ivfriga@ivfriga.eu COVID-19 test
COVID-19 test ivfriga@ivfriga.eu

Spermograma (spermos klinikinė analizė)

Norint įvertinti vyro vaisingumo laipsnį, būtina atlikti spermogramą. Spermos analizę rekomenduojama atlikti, kai reikia patikrinti vyro spermos ir joje esančių spermatozoidų kokybę. Jei pora, nenaudojanti kontracepcijos priemonių ir metodų, per metus nepradeda lauktis kūdikio, vienas iš pirmųjų rekomenduojamų tyrimų yra spermos analizė, kuri padeda nustatyti bendrą spermos kokybę.

Spermograma: kokie parametrai vertinami?

Kiekis (tūris): vieno ejakuliato tūris mililitrais

Klampa: spermos tankis, arba konsistencija

Skystėjimo laikas: cik ilgā laikā sperma no viskozas konsistences pāriet šķidrā.

Agliutinacija: atliekant mikroskopinį tyrimą gali būti pastebėtas spermatozoidų sulipimas, kuris gali trikdyti spermos judumą

pH: kokybiškos spermos pH yra šarminis, tai apsaugo spermatozoidus nuo moters makšties išskyrų, kurių pH yra rūgštinis

Spermatozoidų koncentracija: spermatozoidų skaičius 1 ml ejakuliato

Spermatozoidų judumas: spermatozoidų, intensyviai judančių tiesiai, procentinė dalis

Spermatozoidų morfologija: normalios formos spermatozoidų procentinė dalis. Spermatozoidų galvutėje yra genetinė informacija, todėl labai svarbu, kad ji būtų tinkamos formos

IgG MAR testas (agliutinacijos reakcijos testas): Nustato, ar ant spermatozoidų paviršiaus yra antisperminių antikūnų, kurie yra atsakingi už organizmo imuninį atsaką į savo spermatozoidus.

Atliekant ICSI procedūrą, jei reikia, atliekamas ir HBA testas, kurio metu vėlesniam kiaušialąstės apvaisinimui parenkami morfologiškai geriausi ir labiausiai išsivystę spermatozoidai.

Spermogramos rezultatai gali skirtis, nes jiems turi įtakos daugybė veiksnių, pavyzdžiui: alkoholis, rūkymas, amžius, vartojami vaistai, sportinė veikla ir kt.

Remiantis spermos analizės rezultatais, gali būti diagnozuota:

  • normospermija (ejakuliatas yra normalių kiekybinių, judumo ir morfologijos parametrų)
  • astenozoospermija (reikšmingas spermatozoidų judumo sumažėjimas)
  • teratozoospermija (spermatozoidų morfologijos pokyčiai; daugiau nei pusė spermatozoidų turi struktūrinių anomalijų)
  • oligozoospermija (labai maža spermatozoidų koncentracija)
  • azoospermija (ejakuliate nėra spermatozoidų)
  • Klinikinėje praktikoje dažniausiai pasitaikantis patologijos derinys yra oligoastenoteratozoospermija (OAT), kuri yra labai dažna vyrų nevaisingumo priežastis.
  • Azoospermija (visiškas spermatozoidų nebuvimas ejakuliate) nustatoma 10–15 % nevaisingų vyrų.

Azoospermijos tipai:

  • Obstrukcinis, susijęs su sėklos latakų pralaidumo sutrikimais dėl įgimtų anomalijų arba dažniau dėl infekcijos ar traumos.
  • Neobstrukcinis, susijęs su spermatogenezės sutrikimais. Pagrindinės neobstrukcinio nevaisingumo priežastys yra hipofizės ligos (hormonų trūkumas), genetinės anomalijos, varikocelė, kriptohizmas, traumos, navikai, sėklidžių susisukimas, ankstesni sėklidžių uždegimai („kiaulytė“), vaistų poveikis ir kenksmingi aplinkos veiksniai.

Dėl galimų gydymo būdų tokiais atvejais patars gydytojas – andrologas ir reproduktologas. Dažniausias nevaisingumo gydymo metodas tokiais atvejais yra dirbtinio apvaisinimo procedūra atliekant ICSI (spermatozoidų injekcija į kiaušialąstę). Laboratorijoje, naudojant mikroskopą, atrenkami judriausi ir geriausios morfologijos spermatozoidai (pagal struktūrą), o paskui atliekamas apvaisinimas plona adata įvedant spermatozoidą į kiaušialąstę. Retais atvejais, kai sutrinka spermatozoidų gamyba, atliekama sėklidžių audinio biopsija. Tokiu būdu gauti spermatozoidai gali būti naudojami ir atliekant ICSI procedūrą.

Kitos galimos diagnozės atlikus spermogramą:

  • Nekrospermija – ejakuliate nėra gyvų spermatozoidų
  • Kriptospermija – ejakuliate yra atskirų judrių spermatozoidų
  • Piospermija – padidėjęs leukocitų skaičius dėl uždegiminio proceso Tam gali prireikti papildomo mikrobiologinio ejakuliato tyrimo (pasėlio), kad būtų galima nustatyti uždegimo priežastį ir skirti tinkamą gydymą.

Spermograma: kaip pasirengti tyrimui?

Norint kuo tiksliau ir tinkamiau ištirti ejakuliatą ir interpretuoti tyrimo rezultatus, labai svarbu tinkamai pasiruošti spermos pateikimui. Nuo to priklauso diagnozė ir gydymo parinkimas.

Pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis prieš pateikiant spermą:

  • Prieš analizę vyras turi susilaikyti nuo lytinių santykių mažiausiai tris dienas, bet ne ilgiau kaip vieną savaitę. Lytiniai santykiai prieš tyrimą gali sumažinti ejakuliato tūrį ir spermatozoidų skaičių. Susilaikymas ilgiau nei septynias dienas prieš pateikiant spermą gali sukelti subrendusių spermatozoidų žūtį.
  • Reikia vengti alkoholio ar narkotinių medžiagų (įskaitant „spice“, marihuaną) vartojimo bet kokia forma, kad būtų išvengta spermatozoidų judumo sumažėjimo, formos praradimo ar net žūties.
  • Norint pagerinti spermos rodiklius, rekomenduojama vieną dieną prieš jos pateikimą negerti stiprios juodosios arbatos, kavos ir nerūkyti.
  • Siekiant išvengti sumažėjusio ejakuliato kiekio ir spermatozoidų judumo, rekomenduojama atsisakyti riebaus ir kepto maisto. Spermatozoidų rodiklius gali pagerinti sveiki produktai, kuriuose gausu vitaminų ir skaidulų (vaisiai ir daržovės), baltymų (liesa mėsa, jautiena, vištiena, triušiena), pieno produktai. Taip pat svarbu su maistu gauti pakankamai vitaminų (ypač vitamino C ir cinko), kad pagerėtų spermatozoidų brendimas.
  • Kūno perkaitimas taip pat turi neigiamą poveikį spermatozoidų gamybai, nes optimali temperatūra jiems bręsti yra 1–2 °C žemesnė už įprastą kūno temperatūrą (t. y. 34–35 °C). Todėl likus vienai dienai iki spermos pateikimo nerekomenduojama eiti į sauną ar maudytis karštoje vonioje.

Nerekomenduojama pateikti spermos tyrimams:

  • Sergant peršalimo ir ūmiomis kvėpavimo takų virusinėmis ligomis, kai pakyla kūno temperatūra;
  • Urogenitalinės sistemos organų uždegiminių procesų atvejais (uretritas, prostatitas);
  • Sergant infekcinėmis ir lytiniu keliu plintančiomis ligomis (brucelioze, gonorėja, gripu, epideminiu parotitu, sifiliu, tuberkulioze, drugiu), dėl kurių gali išsivystyti sėklidžių atrofija, sutrikti spermatozoidų judumas ir sumažėti jų skaičius. Lytiniu keliu plintančios ligos, ypač chlamidiozė ir gonorėja, gali užblokuoti sėklidžių priedėlio lataką (epididymidis) ir sukelti nevaisingumą;
  • Vartojant antibiotikus arba antidepresantus;
  • Vartojant anabolinius steroidus, kurie gali sukelti hormoninę disfunkciją.

Visais pirmiau išvardytais atvejais sperma turi būti pateikiama ne anksčiau kaip praėjus 1–2 savaitėms po pasveikimo, kad normalizuotųsi klinikiniai ir laboratoriniai rodikliai ir vaistiniai preparatai visiškai pasišalintų iš organizmo.

Vieną dieną prieš tyrimą rekomenduojama apriboti sunkų ir ilgalaikį fizinį krūvį, nes per didelis krūvis organizmui, pieno rūgšties kaupimasis raumenyse ir testosterono lygio sumažėjimas spermos rodiklius gali pabloginti.

Stresas, miego trūkumas ir emocinė įtampa gali sukelti paciento hormoninio fono sutrikimus.

Kad spermos tyrimai būtų tikslūs, rekomenduojama spermą pateikti klinikos patalpose, tuomet bus išvengta spermos rodiklių pablogėjimo dėl įvairių fizinių veiksnių ją transportuojant.

Norint gauti kuo tikslesnius rezultatus, spermos tyrimus rekomenduojama atlikti du kartus su 3 savaičių pertrauka. Jei tyrimų rezultatai labai skiriasi, atliekamas trečias papildomas spermos tyrimas.

Prieš pateikiant spermą, būtina perskaityti nurodymus ir griežtai jų laikytis.

Jei medžiaga paimama ne klinikoje, ją reikia pristatyti per valandą, laikant 20–40 C temperatūroje, jokiu būdu jos negalima atvėsinti daugiau kaip 10С.

Cookies Notice

We use cookies to provide a personalized user experience and marketing. By continuing to use this site, you agree to the use of cookies. See our privacy policy for more information.

Skambinkite mums (Darbo laikas 09:00 - 17:00)

(+371) 67 111 117 (+371) 25 641 022

Rašykite mums

ivfriga@ivfriga.eu
Klientų apklausa
 
Copyright 2021, iVF Riga.
Svetainės kūrimas: