Paprastai klausiama apie pacientės savijautą, nusiskundimus, vartojamus kontraceptikus, menstruacijų ciklą, jų trukmę ir ypatumus, nurodoma pirmoji paskutinių mėnesinių diena. Pirminės konsultacijos metu reikia pateikti informaciją apie lėtines ir persirgtas ligas, atliktas operacijas, ankstesnius nėštumus, gimdymus (jei jų buvo) ir kt.
Mažojo dubens organų ultragarso tyrimas moterims būna transabdominalinis (per priekinę pilvo sieną) arba transvaginalinis (per makštį). Transvaginalinė ultragarso diagnostika gali padėti nustatyti gerybinius ir piktybinius gimdos ir kiaušidžių darinius, šlaplės patologijas, uždegiminius procesus, šlapinimosi sutrikimų ir šlapimo nelaikymo priežastis, ankstyvą nėštumą, taip pat gali padėti stebėti kiaušidžių folikulų aparatą nevaisingumo gydymo metu.
Norint sėkmingai atlikti transabdominalinę diagnostiką, šlapimo pūslė turi būti pilna, t. y. 2–3 valandas prieš tyrimą rekomenduojama išgerti 500–700 ml skysčio. Šį tyrimą rekomenduojama atlikti kartą per metus net tais atvejais, kai moteris neturi nusiskundimų, profilaktiniais tikslais. Aptikus patologiją, gydytojas nustato tolesnių tyrimų dažnumą.
Šis tyrimas yra privalomas, nes krūtų sveikata priklauso nuo hormonų.
Atliekamas moteriai gulint ir stovint. Gydytojas atidžiai apžiūri ir palpuoja krūtų liaukas, įvertindamas jų formą, struktūrą, simetriją, skausmingumą ir kt.
Pilnas kraujo tyrimas (rezus faktorius, rezus antikūnai [svarbu nėščiosioms!]); šlapimo tyrimas; biocheminė kraujo analizė; kraujo koagulograma; lytinių ir kitų hormonų tyrimas; infekcijų tyrimas ir kt. – gydytojas nustato tyrimų poreikį ir jų atlikimo tvarką.
Onkocitologinis tepinėlio tyrimas yra efektyviausias būdas diagnozuoti gimdos kaklelio, arba ląstelių pokyčius, nes tai gali būti ankstyvi gimdos kaklelio vėžio požymiai. Onkocitologinis tepinėlio tyrimas suteikia informacijos apie gimdos kaklelio (siauriausios ir apatinės gimdos dalies) pokyčius (įskaitant ikivėžinius) ir navikų požymius. Tepinėlį ginekologas ima mentele arba specialiu šepetėliu, atsargiai paimdamas ląstelių nuo gimdos kaklelio paviršiaus. Tada ląstelių mėginys tiriamas laboratorijoje ir nustatoma, ar nėra ankstyvų pokyčių. Oncocitologiniai tyrimai atliekami kartą per metus, nors daugelyje Europos šalių taikoma tokia praktika – tais atvejais, kai onkocitologinis atsakas yra normalus, kitas tyrimas atliekamas tik po trejų metų, atsižvelgiant į tai, kad gimdos kaklelio vėžys vystosi ne taip greitai.
Tai makšties mikrofloros tyrimas. Tepinėlį ginekologas ima mentele arba specialiu šepetėliu nuo makšties galinės dalies. Tada ląstelių mėginys tiriamas laboratorijoje. Šis tyrimas padeda aptikti makšties uždegimą ir infekcijas. Jis gali padėti nustatyti grybelį, gonorėją, trichomonas, stafilokokus ir kitus infekcijų sukėlėjus.
Pavyzdžiui, kiaušintakių pralaidumo nustatymas (histerosalpingoskopija), histeroskopija ir kt. – pagal poreikį.